žvairus

žvairùs, -ì adj. (4) KBII116, KII149, K, LsB255, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ, žváirus, -i (3) žr. žvairas: 1. Q440, R304, MŽ, MŽ407, N, M, ŠT200 Viena akis labai žvairi O. Jis buvo kiek žvairių akių sp. Baravykas pulkaunykas siuva pačiai čeverykas, ant kelmelio sėdėdamas, žvairia akia žiūrėdamas LLDI135(Rk). ║ Jis žváirus, tai ir žvairuoja Pšl. Žvairùsis, žvairióji K. 2.

žvaĩriai adv.: Paniuręs tokis, žvaĩriai sėdi kap kašikas DrskŽ.

3.

žvairù n: Tik žvaĩru ir visa, nešviesu Kli.

4. Žvairiom akim patiko, rūstum veidu klausė A.Baran. Tankiai gana žvairius įžiūrėjimus patirti gaudavo LC1881,19. Mūsų darbas nebus žvairiom akim mūsų vyresnybių žvalgomas A.Baran.

žvaĩriai adv. KII149, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrc, žvairiaĩ K, J.Jabl, NdŽ; R, MŽ, Sut, N, M: Žvaĩriai žiūri J.Jabl(Lp). Ko tas senis teip žiūri žvairiaĩ? Sur. Ar todėl taip žvairiai žiūri, kad aš toks geras esmi? RBMt20,15. Ar žvairiai žiūrėste, kad Ponas Jėzus toks geras yra? Ns1832,5. Kareivis žvairiai akims pažiūrėjo A1883,93. Kad mergytė už stalo sėdėjo, anytužė žvairiai pažiūrėjo RD59. Pažiūrėjau žvairiai, prakalbėjau meiliai, kaimo mergužėlė apsiverkė gailiai LTR(Kpč).

5. KŽ, Kair, Jnš, Lnkv, Lš žr. žvairas 6: Papiliškiai žmonės ant apsišvietimo ir pasielgime žvairūs, šmitlūs, čeklūs ir gabūs A1885,284. Atėjo Skaistutis, žvairus, linksmas jaunikaitis Mš. Kaip žvairios ir linksmios [jos] akelės, kaip liuosas nuog pageidimų ano veidelis I.

žvaĩriai adv. Kair.